Ekonominiu sunkmečiu smarkiai sumažėjęs vartojimas skaudžiai paliečia visus prekybininkus, tačiau sunkiausiai naštą pakelia smulkieji. Dėl to Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdantysis direktorius Marius Busilas, remdamasis daugelio ES šalių pavyzdžiu, pabrėžia, kad smulkiesiems prekybininkams būtina valstybės parama.

„Daugelyje ES valstybių smulkiesiems prekybininkams teikiama valstybinė  parama ir lengvatos, kad jiems būtų lengviau plėtoti ir išlaikyti savo verslą,“ – teigia M. Busilas. Naujos idėjos vyrauja ir Europoje – pernai metų pabaigoje Paryžiuje vykusioje konferencijoje „Mažmeninė prekyba: subalsuotas planavimas ir plėtra“ ribojimų ir kontrolės politika pereina į skatinimo, rėmimo, prekybos sektoriaus liberalizavimo bei aplinkos tausojimo politiką.

Konferencijoje dalyvavę mažmeninės prekybos specialistais ir daugelio garsių bendrovių atstovai iš 27 ES valstybių analizavo pagrindinius mažmeninės prekybos, jos plėtros politikos klausimus Europos Sąjungoje. Daugelio šalių atstovai ragino paremti smulkiuosius prekybininkus ir dalinosi savo šalių patirtimi.

Prancūzijoje per fiskalines priemones (t.y. atleidžiant nuo vietos verslo mokesčių) teikiama parama mažoms įmonėms, ypač toms, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų. Jaunus verslininkus remia Graikija, nepriklausomus mažmenininkus – Belgija ir Ispanija. 2008 m. Ispanija mažoms parduotuvėms skyrė 36 mln.eurų paramą. Malta stengiasi palengvinti komercinę veiklą per licencijų politiką, kuri yra paranki nedideliems mažmenininkams. Portugalijos prekybos politika skatina privataus sektoriaus iniciatyvumą bei konkurencingumą, čia finansuojamos mažos parduotuvės suteikiant joms galimybę susigrąžinti mokesčius už įrengimus. Liuksemburge skiriama pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Pagalba komercijai stiprina ekonomiką, produktyvumą, inovacinį dinamiškumą ir didina konkurencingumą, todėl reikia padėti produktyviam mikroverslui ir mažoms arba vidutinėms įmonėms.

Būtina plėtoti mažmeninę prekybą net ir retai apgyvendintuose gyvenamuosiuose rajonuose, kad vartotojams būtų patogiau. Štai Suomijoje 2006-2008 m. net 50 proc. kaimo parduotuvių, kurių plotas iki 400 kv. m., o apyvarta per metus neviršija 2 mln. eurų, sulaukė valstybės paramos investuojant į naują parduotuvių įrangą, jiems nemokamai buvo teikiamos konsultacijos. Tai ne tik sukūrė daug naujų darbo vietų, bet kai kurias parduotuves išgelbėjo nuo žlugimo, pagerino kaimo vietovių aprūpinimą, padidino įmonių gyvybingumą.

„Siūlytume valstybei aktyviau ir greičiau remti smulkaus ir vidutinio verslo investicijas, ypač kaimiškose vietovėse, - sakė Marius Busilas. – Pasinaudojant kitų šalių patirtimi ir remiant verslui nepalankiose vietovėse įsikūrusias nedideles parduotuves, galima būtų didinti jų veiklos efektyvuma, išsaugoti darbo vietas, sustiprinti užmiesčio gyvybingumą, gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą“.