Palanki gamintojams Lenkijos mokesčių politika leidžia sumažinti šioje šalyje gaminamų žemės ūkio produktų savikainą, kartu ir jų kainą vartotojams. Vien 16 proc. mažesnis Pridėtinės vertės mokestis maisto produktams ir 10 proc. didesnė nacionalinė parama žemdrbiams produktus atpigina 26 proc. Nuo sausio mėnesio Lietuvoje panaikintos PVM lengvatos šviežiai mėsai, žuviai ir padidėjęs PVM bei atsiradę nauji privalomi mokesčiai žemdirbiams pabrangino prekes, todėl pastaruoju metu smuko vartojimas vidaus rinkoje ir vis daugiau lietuvių apsiperka pasienyje esančių Lenkijos miestų prekybos centruose.

Lenkijoje daugiau nei dešimtmetį vaisiams ir daržovėms, mėsai, pienui taikomas tik 3 proc. PVM (pridėtinės vertės mokestis).

Šios šalies ūkininkai gali pagaminti pigesnės savikainos produkcijos ir dėl kitų paramos formų. Pavyzdžiui, papildoma išmoka, skiriama iš Lenkijos Respublikos biudžeto, sudaro 100 proc. Kaimyninės šalies ūkininkai lengvatinėmis sąlygomis perka dyzeliną – 2009 m. ūkininkams dukart per metus bus gražinama po 73 zl (beveik 50 Lt)  akcizinio mokesčio už 1 hektarą žemės ūkio naudmenų. Visiems žemdirbiams taikomos žemės mokesčio lengvatos. Žemės mokesčių nereikia mokėti dirbantiems mažo našumo žemėse, o statant arba modernizuojant gamybai reikalingus pastatus, investuojant į aplinkosaugos įrangą arba natūralių energijos šaltinių perdirbimo įrangą taikoma 25 proc. investicinė lengvata, o dažnais atvejais nuo žemės mokesčio visai atleidžiama. Valstybė subsidijuoja pasėlių ir gyvulių draudimą, socialinį ūkininkų draudimą. Vien socialinio draudimo kompensacijoms 2008 m. iš Lenkijos valstybės biudžeto buvo išmokėta apie 15,78 mlrd. zlotų (apie 20 mlrd. litų).

Mokamos eksporto subsidijos už išvežamus produktus iš ES skiriamų lėšų. Šiuo metu remiamas jautienos ir veršienos, apdirbtos kiaulienos, pieno, sūrio, sviesto, kiašinių, kiaušinių trynių miltelių, javų ir kitų produktų išvežimas už Lenkijos ribų. Esant poreikiui ir dideliam žemės ūkio produkcijos pertekliui, pagal galimybes produktų eksportas skatinamas ir iš valstybės biudžeto.

Be to, svarbų vaidmenį vaidina daug didesnė vidaus rinka. Esant didesniam vartojimui turi augti ir gamyba, tada įsijungia masto ekonomikos dėsniai, taip pat leidžiantys atpiginti produktus.

Kitos ES šalys, mažindamos PVM dydį, taip pat remia savo augintojus. Jungtinėje Karalystėje daržovėms ir vaisiams PVM netaikomas, Olandijoje, Prancūzijoje ir kitur – jis yra 5,5 proc. Tai skatina vartojimą.

Lietuvoje nuo 2009 m. sausio 1 dienos panaikintos PVM lengvatos šviežiai mėsai, šviežiai ir užšaldytai paukštienai, gyvai, šviežiai ir atšaldytai žuviai, kitiems maisto produktams ir padidintas PVM. Be to, valstybės mokama išmokos dalis žemdirbiams sudaro vidutiniškai 75 proc. galimos mokėti sumos. Prie anksčiau mokėtų mokesčių žemdirbiai dabar privalo mokėti kelis papildomus mokesčius: pelno, sveikatos draudimo, SODROS. Padidinus dar kelis pagrindinius mokesčius, pabrango ir paslaugos bei gamybai naudojamos priemonės, energetiniai ištekliai. Visa tai taip pat įskaičiuojama į prekių savikainą.

Suskaičiavus mokesčių skirtumus bei lengvatas Lietuvoje ir Lenkijoje, mokamą didesnę valstybinę  paramą kaimyninėje šalyje, masto ekonomikos veiksnius, valiutų kurso skirtumą, pasidaro aišku, kodėl Lenkijoje galima daug pigiau apsipirkti.

Tad vyriausybė, tikėdamasi kuo greičiau užkamšyti biudžeto skyles, padidindama mokesčius, Lietuvoje įjungė  dvigubą “valstybinį stabdį” vartojimui, kuris mažėdamas stabdo ir gamybą.