Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas sakė, kad prekybos tinklai yra suinteresuoti prekiauti lietuviškomis daržovėmis, nes vis daugiau pirkėjų jų pageidauja. Su tiekėjais sudaromos nuolatinio produkcijos tiekimo sutartys. Prekybos įmonės pageidauja, kad iš ūkininkų gaunamos daržovės atitiktų fitosanitarinius reikalavimus, būtų kokybiškos, saugios ir atitiktų vartotojų poreikius. Ūkininkai taip pat stengiasi, kad jų produkcija būtų patraukli pirkėjui, tenkinų jų poreikius ir savo kokybe, ir kiekiu. „Prekybos tinklai kiekvieną pavasarį laukia šviežių lietuviškų daržovių. Deja, ne visų daržovių pakanka, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai. Ypač stinga žalumyninių ir pas mus vartojimo tradicijų neturinčių daržovių ­– paprikų, baklažanų, o burokėlių, morkų, kopūstų, iš dalies ir svogūnų, poreikis paprastai patenkinamas, - sakė Asociacijos vykdantysis direktorius. Pavasaris ankstyvų daržovių augintojams nepalankus

Ankstyvosios daržovės – salotos, svogūnų laiškai, krapai, petražolės – ­dažniausiai auginamos lauke, ne šiltnamyje, ir prekybos centruose atsiranda šiek tiek vėliau. Kelmės r. Užvenčio sen. Ūkininkas Algimantas Vaupšas augina apie 150 ha daržovių.  Jis yra vienas iš nedaugelio auginančių ankstyvasias žalumynines daržoves –  salotas, svogūnų laiškus, krapus, petražoles, špinatus. Anot ūkininko, šiemet pavasaris nepalankus daržovių auginimui lauke, todėl kol kas produkcijos realizuojama mažai, tačiau po savaitės – dviejų prasidės intensyvus derliaus pardavimas. Ūkininkas didžiąją dalį produkcijos parduoda prekybos tinklams, sudaręs su jais tiekimo sutartis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė patvirtina, kad daržoves auginantys ūkininkai sudaro ilgalaikes sutartis su prekybos tinklais ir yra pastovūs produkcijos tiekėjai. Šalies daržininkai pajėgūs užuginti tiek produkcijos, kad būtų patenkintas vidaus rinkos poreikis tradicinėms daržovėms, tačiau išties per mažai auginama žalumyninių daržovių. „Smulkesni ūkininkai neužaugina tiek daržovių, kad patenkintų prekybos tinklų poreikius, todėl jas realizuoja mažesnių kiekių pageidaujantiems klientams: mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms, parduoda tiesiai iš namų, - sakė Zofija Cironkienė. – Turguje lietuviškų daržovių mažai, jomis prekiauja vienas kitas smulkus augintojas. Čia didesnė rizika nusipirkti lietuviškomis vadinamų lenkiškų daržovių.“

Vaisių ir daržovių kokybė gerėja

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet didžiuosius prekybos centrus tikrino jau beveik 1 000 kartų. Prekybos standartų neatitiko 15 proc. vaisių ir daržovių. Tuo tarpu patikrinus gatvės ir turgaus prekiautojus rasta atitinkamai beveik 26 proc. ir 18 proc. nestandartinės produkcijos. „Lyginant šių metų I ketvirčio rezultatus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ženklinimo pažeidimų sumažėjo 5 proc., o kokybiniai rodikliai tiek pat pablogėjo, - sakė VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistas Francas Komarovskis. -  Ženklinimo pažeidimai (nenurodyta arba klaidingai nurodyta kilmės šalis, kokybės klasė) turgavietėse ir gatvės prekybos vietose sudarė apie 90 proc.“ VMVT duomenimis,  daugiausia nekokybiškos produkcijos būna tarp įvežtinių vaisių ir daržovių.