Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų pirmenybę teikia mūsų šalyje pagamintiems maisto produktams. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) pastebėjimu,  lietuviškos prekės sudaro apie du trečdalius  parduodamos produkcijos, tačiau prekybos tinklai tuo nesitenkina ir ruošiasi po savo stogu priimti ūkininkus prekiauti pačių užauginta produkcija.

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, perkamiausi Lietuvoje yra duonos ir pieno produktai, alus, mėsos gaminiai. Tą patį teigia ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas. „Prekybos centruose yra visiškai patenkinama pieno, paukštienos ir duonos gaminių paklausa. Norėtume, kad gamintojai daugiau pasiūlytų daržovių, lietuviškos kiaulienos, jautienos, nes pastaruoju metu jų pasiūla yra ypač maža ir netenkina net minimalaus poreikio,- sakė M. Busilas. – Tai, kokių prekių prekybos centruose yra daugiau, priklauso nuo pirkėjų. Jei jie pirmenybę teiks lietuviškiems produktams, jų dalis parduotuvėse dar didės ir tai padės lengviau išgyventi sunkmetį Lietuvos gamintojams.“ Atėjęs sunkmetis ir prekybininkams, ir gamintojams paskatino pardavėjus imtis iniciatyvos, skatinančios lietuviškų produktų vartojimą. Ketinama į prekybos centrus įsileisti ūkininkus prekiauti savo užauginta produkcija.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sakė, kad tai sveikintina iniciatyva. Ūkininkams būtų daug patogiau ir maloniau prekiauti prekybos centrų prieigose po stogu, nei turguje. „Labai džiugu, kad prekybos tinklai atsigręžia į ūkininkus ir nori padėti jiems parduoti savo produkciją, - sakė B. Markauskas. – Tačiau viskas priklausys nuo keliamų sąlygų: jei tai geranoriška iniciatyva, reikia jai pritarti. Kita vertus, jei ši idėja ir nepasiteisins, kaimo žmonės nieko nepraras.“

Ūkininkus ir kaimo amatininkus bendradarbiauti kviečia „Norfos“ prekybos tinklas. Ypač jų produkcija ir gaminiai laukiami toliau nuo didmiesčių: Mažeikiuose, Ukmergėje, Anykščiuose, taip pat Šiauliuose ir Utenoje. „Automobilių stovėjimo aikštelėse įrengtose laikinose prekybos vietose ūkininkai, amatininkai, tautodailininkai galėtų prekiauti iš savo automobilių pačių užauginta žemės ūkio produkcija, kitais gaminiais, - sakė „Norfos“ tinklo atstovas Robertas Letkauskas. – Yra erdvių ir prekybos centruose, todėl ir čia galima įrengti laikinas prekybos vietas.“

Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės tvirtinimu, jos atstovaujamo prekybos tinklo centruose lietuviškos prekės yra itin paklausios, todėl sudaro nemažą dalį asortimento. „Atsižvelgdami į sudėtingą situaciją šalies rinkoje, kuriame itin palankias bendradarbiavimo sąlygas Lietuvos gamintojams ir ūkininkams, teikiame centralizuoto atvežimo bei sandėliavimo paslaugas. Tačiau manome, kad mūsų šalies valdžios atstovai turėtų labiau remti ir skatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus. Tokiu būdu jie galėtų žymiai patogiau tiekti savo produkciją didžiausiems užsakovams – prekybos centrams“, – teigė R. Juodkienė.

Pasak “Maxima” atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, lietuviško kapitalo  įmonė laikosi principo, kad pirkėjas visada turėtų galimybę rinktis tarp lietuviškos ir importuotos prekės. „Mes nuolat tiriame pirkėjų poreikius ir pastebėjome, kad lietuviškos prekės perkamos mieliau, - sakė R. Saulytė. – Gyvuoja nuomonė, kad jos kokybiškesnės, natūralesnės, jose mažiau priedų. Svarbus ir vartotojų noras palaikyti Lietuvos gamintojus.“

Tuo tarpu lietuviškos ne maisto prekės, nors jau yra gana aukštos kokybės, perkamos rečiau. Pasak prekybininkų, pagrindinė priežastis – vietiniai gamintojai per mažai skiria dėmesio jų reklamai ir pirkėjai tiesiog apie jas nežino. Rinkoje jau yra ir Lietuvoje pagamintų ekologiškų drabužių, tačiau apie juos informacijos beveik nėra ir prekiauja jais vienintelis tinklas „Maxima“.

Didžiausias Lietuvos gamintojų pranašumas – pirkėjų mėgstami ekologiški maisto produktai. Ir nors ne visada jie, ypač daržovės, prilygsta savo išvaizda atvežtinėms, tačiau yra kur kas pigesnės nei atsivežtos iš kitų šalių.   

Šalies ūkininkai vis daugiau užaugina ekologiškų daržovių, pieno, jau atsiranda ir jautienos. Kaip sakė M. Busilas, solidarizuodamiesi su gamintojais prekybininkai inicijuoja lietuviškų produktų propagavimą ir tikisi bendromis jėgomis išgyventi ekonominį sunkmetį.