DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PASIRAŠYMO

JŪSŲ EKSCELENCIJA,

Paskutinieji 2008 – ųjų metų mėnesiai mūsų valstybės ne tik politinį, socialinį, bet ir ekonominį gyvenimą beveik apvertė aukštyn kojomis. Spalio mėnesį įvykę rinkimai tikrai žadėjo įnešti permainų į valstybinio valdymo sektorių, tačiau turbūt nė vienas balsuoti ėjęs Lietuvos Respublikos pilietis negalėjo įtarti, jog naujoji Seimo kadencija taip staigiai ims reguliuoti šalies gyventojų finansus.

Seimas pritarė 2009 metų biudžeto projektui, tačiau sprendžiant klausimus dėl biudžetą lydinčių įstatymų kyla neaiškumų. Žinoma, biudžetas turi būti patvirtintas iki ateinančiųjų metų pradžios, tačiau neverta priimti nepamatuotų ir neapgalvotų sprendimų. Lengvatų naikinimas ir padidintų mokesčių už pirmo būtinumo prekes atneš daugiau neigiamų negu teigiamų pokyčių. Reikia atkreipti dėmesį į piliečių, sąžiningai mokančių mokesčius poreikius ir, svarbiausia, galimybes.

Kadangi visos įstatymo nuostatos yra grindžiamos didesnių įplaukų į valstybės biudžetą reikalingumu, siūlome atidžiau paanalizuoti kiekvieno iš LR Seimo narių pasiūlymų svarbą. Teikiami pasiūlymai yra skuboti ir neapgalvoti sprendimai – visus mokestinius įstatymų projektus priimti likus vos kelioms darbo dienoms šiais metais. LRS komitetai net nespėja susipažinti su teikiamais įstatymų pasiūlymais, nuolatinis Seimo darbas neleidžia atsipūsti ir pailsėti, kas labai svarbu analizuojant šalies socialinę aplinką Lietuvoje ir kaip vieni sprendimai lems atskirų valstybės sektorių veiklą.

LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimas dėl šviežios mėsos ir žuvies lengvatų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) didinimo – nelogiškas ir neatitinka dabartinės šalies ekonominės situacijos. Numatomas 19 proc. tarifas šviežiai atšaldytai mėsai ir žuviai yra per daug didelis pokytis, kuris iššauks mažesnę lietuviškų produktų Lietuvos rinkoje cirkuliaciją. Turguose, kur apskaita beveik nėra kontroliuojama, o mokesčių beveik nemokama, atgis prekyba, kurioje dažniausiaia cirkuliuoja atvežtinės prekės iš kaimyninių šalių. Šiuo konkrečiu atveju, lenkiška mėsa, daržovės ir kitos žemės ūkio prekės yra pigesnės (ir dėl mažesnio PVM – 5-6 %), tad žmonės rinksis ne kokybišką, patikrintą ir saugią prekę, o pigesnę. Kaina taps apsisprendimo kriterijumi. Europos Sąjungos bendra ekonominė erdvė suponuoja ekonominį gyvenimą be sienų. Nors tai ir skatina stojimo į Europos Sąjungą sutartis – skatinti kaimynių šalių bendradarbiavimą ne tik politikoje, bet ir prekyboje, tačiau visuomet pirma reikia žiūrėti savo šalies interesų, kurie priimant tokius įstatymus skaudžiai pakenks visam šalies prekybos sektoriui.

Labai gaila, kad spalio mėnesį išrinkti šalies atstovai taip stebina savo ketinimais apkarpant ne tik prekybininkų, bet ir kitų šalies sektorių veiklą. Prekybininkai šiandien sumoka 60 proc. viso surenkamo PVM dalies, o Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narės – 30 proc.. Tai yra pusė visų prekybos subjektų sumokamo PVM dydžio (apie 2-3 mlrd. litų).

Sunku prognozuoti, kaip šie įstatymai pakeis prekybininkų sektorių, jeigu net valstybinės institucijos nežino pagal kokią sistemą reikės dirbti: pvz. sausio 5 d. Mokestiniai įstatymai turi būti priimami apgalvotai, o visų antra – jų įsigaliojimui reikia laiko. Pasiruošimo procesas – apskaitų sistemos kūrimas, duomenų perprogramavimas užtrunka ne vieną dieną ir ne vieną savaitę. Pagal kitų šalių patirtį mokesčių didinimas problemų neišsprendė. Didžioji Britanija, siekdama pataisyti padėtį šalyje mokesčius mažino 2,5 proc. ir tai nieko nepadėjo. Tad jeigu viešasis sektorius, pritardamas skubotai įstatymų leidybai tikisi gauti bent patenkinamų rezultatų, jie neturėtų žaisti su visų Lietuvos Respublikos pilečių ateitimi.

Vienu metu bei neturint laiko pasiruošti yra keičiami 11 mokestinių įstatymų bei registruojami nauji įstatymų projektai, kurių pagrindiniai ir labiausiai komplikuoti: PVMĮ, GPMĮ, Pelno mokesčio įstatymas. Svarbiausi pakeitimai susiję su dividendų neapmokestinimu (priimtomis įstatymo pataisomis numatyta, kad jei dividendus išmokančio subjekto, apmokestinamajam pelnui yra taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, nuostata dėl dividendų neapmokestinimo netaikoma išmokamiems dividendams), taip pat „Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo“ projektas, kuris lemtų juridinių asmenų automobilių naudojimosi apmokestinimą. Šie įstatymai reikalauja ne tik veiklaus pasiruošimo, apsvarstymo, bet ir šešių mėnesių periodo jiems įsigalioti. Laikinojo mokesčio už automobilius įstatymas yra nepakankamai apsvarstytas, nenumatytas aiškus šio mokesčio administravimas. Apskritai abejojame šio mokesčio įvedimo tikslingumu, o pernelyg ankstyvas naujo mokesčio įvedimas žlugdys verslą ir gali sukelti sumaištį administruojant jo surinkimą. 6 mėnesių terminas pasiruošti yra ne šiaip sau nustatytas mokestinių įstatymų įsigaliojimu. Tad pasinaudoti teisės aktų spraga ir keisti tiek daug mokesčių tarifų vienu metu kartu su biudžetu – neprofesionalu ir nesąžininga. Kodėl tuomet šiuo mokesčiu neapmokestinami: specialiosios transporto priemonės, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų valdomi automobiliai, diplomatų automobiliai. Tokiu atveju dar daugiau įmonių ir pavienių asmenų savo automobilius dėl lengvesnių mokesčių registruotų kaimyninėse valstybėse..

Jūsų Ekscelencija,

maloniai prašome atkreipti dėmesį į 2009 metų biudžeto tikslingumą ir pasekmes. Tikimės sulaukti teisingo sprendimo ir siūlome nepasirašyti PVM įstatymo, atimančio iš žmonių pigesnę mėsą ir žuvį, vaisius ir daržoves. Dauguma verslininkų ir kitų aktyvių mokesčių mokėtojų, kaip didžiausią Lietuvos mokesčių sistemos ydą nurodydavo nuolatinius ir nesibaigiančius mokesčių teisės aktų kaitaliojimus. Tai žada papildomus blogus iššūkius Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Todėl vykstant šiems procesams būtina aktyviai reikšti savo poziciją (visų pirma atsakingiems pareigūnams), nes laikymasis nuošaly gali grėsti mokesčių naštos augimu. Lietuvos Respublikos Prezidentas – paskutinė institucija, kuri gali nulemti žmonių pragyvenimo kokybę, ir Asmuo, kuris prisiima atsakomybę už visų Lietuvos gyventojus.