Tačiau, bandydama apsaugoti vartotoją nuo per didelių kainų, valstybė imasi žlugdyti laisvą konkurenciją taip iš vartotojų atimdama galimybę rinktis.

Reguliuoti kainas valstybė gali tik tiems ūkio subjektams, kuriems suteiktos monopolinės teisės. Prekybos maisto produktais rinkoje prekybos įmonės tokių teisių neturi, todėl veikia konkurencijos sąlygomis.

„Kainų įstatymas įtvirtina bendrą principą  - rinkos kainas nustato rinka, o ne valstybinis reguliavimas. Vienas iš pagrindinių rinkos ekonomikos principų yra tas, kad tarp privačių asmenų sudaromų susitarimų turinys negali būti apspręstas valstybinio reguliavimo, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Be to, ekonominės veiklos laisvė užtikrina, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pradėti ir vykdyti nedraudžiamą ūkinę veiklą, o valstybė turi teisę riboti ekonominę veiklą ar nustatyti jai privalomus reikalavimus tik esant objektyviai būtinybei. Šis principas yra įtvirtintas tiek užsienio, tiek Lietuvos teismų praktikoje,“  - teigė advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatė Renata Beržanskienė.

 Kadangi Lietuvos vartotojai jautrūs prekės kainai, kainos yra svarbiausia konkurencijos sąlyga. Tarpusavyje besirungiančios įmonės nesuinteresuotos nustatyti didesnes kainas, nes tokiu atveju prarastų savo klientus, kurie nėra pirišti prie tam tikros įmonės nei sutartimis, nei kitais būdais, gali lengvai palyginti kainas ir laisvai pasirinkti bet kurį prekybininką. Kainos prekybos centruose jau ir taip yra labai panašios dėl vienodų tiekėjų kainų, o tokia situacija nepalanki pirkėjams, nes silpnėjant konkurencijai kainos mažiau svyruoja. Situacija dar labiau pablogės kai ir antkainiai bus taikomi visiems vienodi.

Kainų reguliavimas, neatsižvelgiant į visas su prekės gamyba, transportavimu, saugojimu pardavimu susijusias išlaidas gali sukelti nuostolių prekybos maisto produktais rinkoje veikiančioms įmonėms, todėl kai kurios bus priverstos trauktis, o tai neigiamai atsilieps galutiniams vartotojams, kadangi jie neturės galimybės prekę įsigyti pigiau.

Taigi, Lietuvos valdantieji, trukdydami įmonėms laisvai prekiaujant konkuruoti bei plėstis, kenkia patys sau ir galutiniam vartotojui.