Perdirbėjai kainų neskuba keisti

Pernai dvigubai išaugusios pasaulinės pieno produktų kainos lėmė pieno žaliavos ir produktų kainų augimą ir Lietuvoje. Dar šių metų pradžioje ūkininkai džiaugėsi geromis pieno supirkimo kainomis, tačiau kovą jos pradėjo mažėti ir mažėja iki šiol. Pieno gamintojų asociacijos valdybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno supirkimo kainos iškart sumažėjo maždaug penktadaliu: jei už kilogramą pieno buvo mokama apie 90 ct -1 litą, tai kovą – tik 70-80 ct. Žemės ūkio rūmų specialistų teigimu, nuo birželio pieno supirkimo kaina dar labiau mažės: ketinama mokėti vidutiniškai tik apie 45 ct. Deja, prekybos tinklų atstovų teigimu, pieno perdirbimo įmonės mažmeninę produktų kainą ne taip greitai mažina, kaip žaliavos supirkimo kainą. Nuo vasario iki balandžio pieno produktų mažmeninė kaina sumažėjo tik 5,6 proc.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas sakė, kad nors pieno produktai yra kasdienio poreikio prekės, tačiau prekybos tinkluose jie sudaro tik 5 - 10 proc. viso prekių asortimento ir didelės reikšmės apyvartai neturi, o produktų kaina prekybos centruose mažėja atsižvelgiant į tai, kiek ją sumažina tiekėjai – pieno perdirbimo įmonės. Mat svarbiausias veiksnys, lemiantis pieno produktų kainas, yra mažmeninė kaina, kurią prekybininkai sumoka tiekėjams.

Pirkdami pieną daugiausia sumokame valstybei

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjo Alberto Gapšio manymu, pirmiausia reikėtų prisiminti mūsų šalies produktų kainodarą. „Dažnu atveju iki 50 proc. produkto kainos sudaro įvairūs mokesčiai. Pas mus PVM mokestis pieno produktams gerokai didesnis nei kaimyninėse šalyse. Pvz., sūrio kainoje žemdirbiui tenkanti dalis sudaro 30 proc., o PVM – 15 proc. Vadinasi, pusė žemdirbio dalies atitenka valstybei, kuri nori susirinkti mokesčius iš maisto produktų pardavimo. Be to, kritus pasaulinėms eksporto kainoms ir sumažėjus eksporto apimtims, perdirbimo įmonės nori išlaikyti pajamas panašiame lygyje, todėl vidaus rinkoje laiko aukštesnes kainas,“ - teigia mokslininkas. Pasak A. Gapšio, prognozuoti, kada situacija keisis, sunku, tačiau ilgamečiai rinkos stebėjimai rodo, kad tikimybė pajusti teigiamus pokyčius pieno rinkoje yra rudeniop.

Tiekėjų kainos pakilo trečdaliu

Kaimo verslo ir informacijos centro duomenimis, pieno perdirbėjai šių metų kovo mėnesį pieno produktus pardavė už gerokai aukštesnę kainą nei pernai tuo pačiu metu. Pienas pabrango 28,03 proc., grietinė – 13,24 proc., rauginti pieno produktai – 29,33 proc., varškė – 28,69 proc. ir pan. Atitinkamai šių kasdienio vartojimo produktų kainos pakilo ir prekybos tinkluose.

Analizuojant rinkos duomenis matyti, kad, palyginti šių ir praėjusių metų kovo mėnesius, šiemet į kitas ES šalis pieno išvežta 31,7 proc. mažiau, tačiau grietinėlės – 53,62 proc. daugiau, grietinės – net 70,24 proc. daugiau nei pernai. Į trečiąsias šalis kovą pieno išvežta net 104,56 proc. daugiau, tačiau labai sumažėjo sviesto, lydytų sūrių, raugintų pieno produktų, grietinės eksportas - nuo 24 iki 86 proc. Beveik visų pieno produktų gamyba padidėjo, išskyrus raugintus produktus ir sūrius.

Europoje labai pakilo pieno produktų kainos

Pasaulinės pieno produktų kainos, palyginti pernai metų balandžio pab. - gegužės pr. laikotarpį su šių metų tuo pačiu laiku, labiausiai pakilo Europoje ir Okeanijoje. Europos šalyse sviestas pabrango 43, 26 proc., lydytas sūris – 39,73 proc. Okeanijos šalyse sviestas pabrango 53,73 proc., sūris – 39,48 proc. JAV  atpigo sviestas ir pieno milteliai 12,53-67,73 proc., o sūris pabrango 3,09 proc. Tai sąlygoja vis labiau juntamas didėjantis maisto produktų poreikis trečiosiose šalyse.