2008 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Konkurencijos įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3155, kuriuo siūloma papildyti dominuojančios padėties rinkoje apibrėžimą ir nustatyti, kad mažmenine prekyba užsiimantis ūkio subjektas laikomas užimančiu dominuojančią padėtį rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30  proc., o du ar trys, turintys didžiausias rinkos dalis, kartu sudarantys ne mažiau kaip 55 proc.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlyme įžvelgia diskriminuojančius mažmeninės prekybos įmones aspektus ir prieštaravimus Europos Sąjungos teisės aktams.

1. Dominavimo sąvoka ir samprata yra perimta iš ES Konkurencijos teisės, todėl turi būti aiškinama ir taikoma taip, kaip ES konkurencijos teisės normos.
2. ES nustatant dominuojančią padėtį visais atvejais vertinamas ne tik ūkio subjekto užimamos rinkos dalies dydis, bet ir kiti veiksniai, ypač tokie kaip rinkos struktūra.
3. Europos Teisingumo Teismas ir Europos Komisija, taikydama EB steigimo sutarties 82 str., nepripažįsta dominuojančiais ūkio subjektų, kurių rinkos dalis nesiekia 40 proc.
4. Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nelaikoma dominavimu rinkoje, jei ūkio subjekto užimama rinkos dalis yra 30 proc.
5. Projektas numato diskriminacines sąlygas ūkio subjektams veikti atitinkamose rinkose.

Europos Teisingumo Teismo ir Europos Komisijos praktika rodo, kad visada vertinama ne tik konkretaus ūkio subjekto rinkos dalis, bet ir rinkos struktūra, jos dalių pasiskirstymas tarp konkurentų, įėjimo į rinką kliūtys, esamų rinkoje konkurentų rinkos dalių didinimo galimybės. Ūkio subjektas nelaikomas užimančiu dominuojančią padėtį, net jei jo rinkos dalis viršija 40 proc., jei yra keletas stiprių rinkos dalyvių. Keletas ūkio subjektų, kurie kartu užima sąlyginai didelę rinkos dalį, nelaikomi dominuojančiais rinkoje, jei aktyviai konkuruoja tarpusavyje ir su kitais rinkos dalyviais.

LPĮA vykdantysis direktorius Marius BUSILAS įsitikinęs, kad ūkinės veiklos reglamentavimas turi būti grindžiamas konstituciniais lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principais. „Projektu siūloma įteisinti griežtesnį teisinį režimą tik mažmeninės prekybos subjektams. Vadinasi, mažmeninės prekybos tinklai, pripažinti dominuojančiais, privalės ne tik laikytis tam tikrų papildomų reikalavimų, bet taip pat negalės įsigyti ar išsinuomoti įmonę ar jos dalį ir taip toliau, - sakė Marius Busilas. - Tuo tarpu analogišką rinkos dalį užimantys kitose ūkinės veiklos srityse veikiantys subjektai galės nekliudomi tai daryti.“

Lietuva nori „pirmauti“ kontroliuodama

Lietuvos prekybos įmonių asociacija domėjosi, kaip taikomos konkurencijos tesės normos ir nustatoma dominuojanti padėtis rinkoje kitose ES šalyse. Italijoje, Suomijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Kipre, Čekijoje ir Slovakijoje nėra numatyta laikyti dominuojančia padėtimi, jei įmonė užima 30 proc. rinkos. Taip pat nė viena iš minėtų ES valstybių, išskyrus Vengriją, neturi specialių konkurencijos teisės normų mažmeninės prekybos įmonėms. Asociacijos žiniomis, bandymai įvesti papildomus ribojimus mažmeninės prekybos sektoriuje Čekijoje baigėsi prezidento veto konkurencijos įstatymo pataisoms. Vengrijoje šiuo metu yra taikomas specialus teisinis režimas mažmeninės prekybos įmonėms, kurios užima dominuojančią padėtį, tačiau nustatant dominavimą, mažmeninės prekybos įmonėms taikomas toks pats teisinis režimas ir kriterijai kaip ir bet kokiai kitai įmonei.

EB institucijų bylų praktikoje mažiausia rinkos dalies riba, kuriai esant nustatomas dominavimas, yra 40-50 proc. Žemiausia rinkos dalis, kurią užimantis ūkio subjektas Europos Bendrijos teismų buvo pripažintas dominuojančiu taikant EB steigimo sutarties 82 straipsnį, yra 39,7 proc. Šioje byloje teismas pripažino dominuojančia British Airways, kurios rinkos dalis buvo 39,7 proc., tačiau teismo sprendimas buvo grindžiamas detalia rinkos analize, kuri parodė, kad pastaruosius 5 metus šios bendrovės rinkos dalis buvo didesnė nei 40 proc., o jos didžiausi konkurentai rinkoje turėjo tik 3 – 5,5 proc. dydžio rinkos dalis.

Tiek Europos Bendrijos teismų, tiek ir Europos Komisijos bylų praktika rodo, kad būtent 40 proc. viršijanti rinkos dalis sudaro sąlygas dominavimui rinkoje ir nelygiai konkurencijai. Tačiau net ir tuo atveju nagrinėjami kiti kriterijai, parodantys, ar iš tiesų nėra rinkos jėgų, galinčių riboti nagrinėjamo ūkio subjekto galimybes daryti lemiamą įtaką rinkoje.