Priimtos Darbo kodekso pataisos užtikrins darbo užmokesčio už viršvalandinį ar nakties darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis reglamentavimo atitikimą ekonomine logika grindžiamiems darbo apmokėjimo principams.

Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 3.2 punktą, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį be pagrindinio darbo užmokesčio už atliktą darbą, priemokų, priedų ir premijų įskaitomas padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais.

Taigi, taikant 2008-07-01 įsigaliojusią Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių redakciją, mokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti skaičiuojamas nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, į kurį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Tai lemtų geometrine progresija didėjantį darbo užmokestį darbuotojams, kurie dirba viršvalandinį ar nakties darbą, poilsio ar švenčių dienomis (pavyzdžiui, darbo užmokestis darbuotojams, nuolat dirbantiems leistiną valandų skaičių naktį išaugtų apie 3-4 kartus per metus).

Darbo kodekso pakeitimais 2008-07-15 nustatoma, kad nuo rugpjūčio 1-os dienos už viršvalandinį darbą ir darbą naktį bus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Šioms pataisoms dar turi pritarti prezidentas Valdas Adamkus.