Seminare, skirtame verslininkams, pranešimus skaitė ir patirtimi dalinosi Europos Komisijos, Italijos užsienio reikalų ministerijos, Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos biuro, Italijos antimonopolinės tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Konkurencijos Tarybos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos bei Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos atstovai.

Seminare, kuris buvo skirtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) išaiškinimui, ne kartą buvo paminėta - labai svarbu, kad kiekvienas ūkio subjektas, kurį liečia santykiai su vartotoju, sutikrintų, ar įmonės veikla attitinka Įstatymo reikalavimus..  

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai pažymėjo, kad įsigaliojus šiam įstatymui (nuo 2008 vasario 1 d.), Vartotojų teisių apsaugos tarnyba kol kas nėra pradėjusi nei vieno tyrimo, paremto šiuo įstatymu, nors keletas skundų yra buvę. Tarnybos direktorius F.Petrauskas pažymėjo, kad svarbiausia taikant bei aiškinant įstatymą, bus teismų praktika, kuri susiformuos per ateinančius kelis metus, taigi reikės  2-3 metų įstatymo įgyvendinimui. Taip pat pabrėžta svarbi savireguliacijos priemonių tarp ūkio subjektų - elgesio kodeksų reikšmė, skatintinas asociacijų dalyvavimas tarpininkaujant sprendžiant kylančius ginčus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija pateikė Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo analizę, pristatė verslo požiūrį. Buvo iškeltos problematiškiausios įstatymo vietos, įstatymo privalumai ir trūkumai, neaiškaus reglamentavimo klausimai. Pateikta per įstatymo prizmę vertinant įvairios praktinės situacijos, atkreiptas dėmesys į kliūtis verslui Lietuvoje.

Vartotojų asociacijos atstovė paminėjo, kad Lietuvoje yra 24 vartotojų teises ginančios asociacijos, taip pat atkreipė dėmesį, kad ūkio subjektams nederėtų privilegijuoti vartotojų turimų teisių.

Europos Komisijos atstovė informavo, kad Europos Komisija turėtų parengti Direktyvos išaiškinimo dokumentus . 2011 metais Europos Komisija paskelbs ataskaitą apie Direktyvos 2005/29/EB, kuri buvo perkelta šiuo įstatymu, veikimą. Buvo pateikti neaiškių sąvokų įstatyme išaiškinimai: „Komercinis pasiūlymas“ -  dar vadinamas kvietimu pirkti. Vidutinio vartotojo sąvoka direktyvoje buvo suformuota, atsižvelgiant į Europos teisingumo teismo suformuotą praktiką, kuri turėtų būti pakankamai lanksti bei išplėtota.

Visų užsienio šalių atstovai vienareikšmiškai teigė, kad Įstatymo 7 ir 8 straipsniai, kuriuose išvardintos 31 veikla – tai „juodasis sąrašas“: o juose išvardintų veiklų vartotojui nereikia įrodinėti, preziumuojama, kad jos yra nesąžiningos.

Nesąžininga komercinė veikla vartotojų atžvilgiu dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi.

Italijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pasidalino Italijos patirtimi apie Direktyvos2005/29/EB, perkeltos nacionalinius įstatymus nuostatas apie agresyvią komercinę veiklą (Lietuvoje - Įstatymo 8 str.), kad vertinant agresyvią komercinę, turėtų būti atsižvelgiama į visus šiuos dalykus kartu: veiklą, vietą, laiką bei atkaklumą.

Italijos antimonopolinės tarnybos atstovas pasidalino Italijos patirtimi dėl žaidimų ir lošimų, nusipirkus prekę - tokiu atveju, jei tai sąžiningas žaidimas ar lošimas, tai neprieštarauja įstatymui, tačiau, jei, pavyzdžiui, nusipirkus prekę ir radus kuponą, reikia skambinti telefonu, kad užsiregistruoti, ir tas skambutis labai brangus, tai jau traktuotina kaip nesąžininga veikla.

Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos biuro atstovas pasidalino Jungtinės Karalystės patirtimi apie Direktyvą2005/29/EB, perkeltą į nacionalinius įstatymus bei atsakė į iškeltus klausimus apie Lietuvoje priimtą įstatymą:

a. Esant klaidinančiam ženklinimui, Jungtinėje Karalystėje už prekę atsako ne gamintojas, o prekybininkas, kadangi pats žymėjimas ar ženklinimas jau parduodamas prekybininkui, prekybininkas su gamintoju turėtų aiškintis tarpusavyje, nebent prekybininkas iš tiesų nežinojo, kad ženklinimas klaidinantis ar neatskleidžiantis informacijos.

b. Aukščiausio laipsnio būdvardžių naudojimas reklamoje taip pat turėtų būti atsargus: jie galimi, jei tai yra bendro pobūdžio teiginiai, nesusiję su konkrečiomis produkto savybėmis. Taip pat turi būti pagrįsti konkrečiais įrodymais.

c. Teiginiai, kad, pvz., kosmetika gydo ar produktai lieknina, turi būti pagrįsti svariais įrodymais ar tyrimais, priešingu atvejų tai gali būti traktuotina kaip nesąžiningi teiginiai, klaidinantys.

d. Išpardavimai galimi, tačiau skelbimai apie juos turi būti sąžiningi bei neklaidinantys vartotojo. Taip pat turėtų būti nurodyti išpardavimų terminai. Negalima naudoti frazių skelbimuose pvz.: „ nuolaidos iki70 procentų“. Turėtų būti, pvz.: „Nuolaidos nuo 20 iki 70 procentų“, akcijų laikotarpiai negali būti per trumpi, taip verčiantys vartotoją priimti neapgalvotą sprendimą nedelsiant, dėl kurio jis gali vėliau gailėtis.

e. Jungtinėje Karalystėje vartotojai turi galimybę patys prisiregistruoti prie sistemos, jei nori gauti paslaugą ar reklaminius pranešimus. Priešingu atveju nederėtų atkakliai, be vartotojo sutikimo, siųsti medžiagą, taip pat įkyriai įkalbinėti įsigyti prekę ar naudoti psichologinę bei fizinę prievartą.

Taigi, nuo 2008vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo labai aukšto lygio vartotojų teisių apsauga.

Įstatymo tekstą galite rasti: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312619&p_query=&p_tr2=

Direktyvos tekstą galite rasti: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:149:0022:0039:LT:PDF

Nuoroda į Jungtinės Karalystės Sąžiningos prekybos biurą: http://www.oft.gov.uk/shared_oft/business_leaflets/530162/oft931int.pdf

Europos Komisija apie Nesąžiningą komercinę veiklą: http://ec.europa.eu/consumers/cons_int/safe_shop/fair_bus_pract/ucp_lt.pdf

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba: http://www.vartotojoteises.lt/index.php?-115100618