Statistikos departamento duomenimis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, prekybos įmonių apyvarta vidutiniškai smuko 21 proc. Labiausiai tai pajuto mažosios įmonės, kuriose dirba mažiau nei 9 darbuotojai, – jų apyvarta sumažėjo beveik ketvirtadaliu (24,2 proc.).

„Daugelyje ES valstybių smulkiesiems prekybininkams teikiama valstybės parama ir lengvatos, kad jiems būtų lengviau išlaikyti savo verslą, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas. – Jau praėjo beveik metai nuo LPĮA pateiktų siūlymų – konkrečios paramos programos ir konkrečių priemonių, kad valstybė aktyviau ir greičiau remtų smulkaus ir vidutinio verslo investicijas, ypač kaimiškose vietovėse, tačiau iš vyriausybės kol kas nesulaukiame jokios reakcijos.“ Pasak M. Busilo, pasinaudojant kitų šalių patirtimi remiant nedideles parduotuves, sustiprinti užmiesčio gyvybingumą ir sustabdyti vis prastėjančią socialinę bei demografinę situaciją. Prekybos įmonių asociacija pasiūlymus, kaip padėti smulkiajam verslui, jau yra po kelis kart teikusi Ūkio bei Žemės ūkio ministerijoms. Asociacijos vadovų manymu, parama smulkiajam verslui, ypač kaime, turėtų būti suinteresuota šalies valdžia ir ypač Ūkio, Socialinių reikalų ir darbo bei Žemės ūkio ūkio ministerijos. Pozityvus vyriausybės požiūris į smulkųjį verslą kaime padėtų išlaikyti darbo vietas ir užtikrintų gyventojų pajamas, palengvintų valstybei socialinių išmokų naštą, skatintų demografinę pusiausvyrą tarp miesto ir kaimo. „Būtina paremti mažmeninę prekybą retai apgyvendintose vietose, tai yra – mažas parduotuves, – sakė Marius Busilas. – Štai Suomijoje 2006-2008 m. daugiau nei pusė kaimo parduotuvių, kurių plotas iki 400 kv. m., o apyvarta per metus neviršija 2 mln. eurų, sulaukė valstybės paramos investuojant į naują prekybos įrangą, jos buvo nemokamai konsultuojamos kaip efektyviau tvarkyti veiklą.“

Sumažėję pardavimai, bankų nenoras skolinti ir vis didėjantys mokesčiai, prekybos įmones spaudžia į kampą – joms trūksta apyvartinių lėšų. Padidėjęs klientų nemokumas stabdo įmonių atsiskaitymą su tiekėjais – toks pinigų trūkumo ratas neleidžia įmonėms normaliai funkcionuoti. „Šiandieniniais duomenimis mūsų tinklo apyvartos kritusios daugiau nei 10 proc., – teigė Kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Koreiva. – Dabar vasara, kai poilsiautojai atvyksta į mažesnius miestelius, todėl prekyba pagyvėjusi, tačiau rudenį išryškės tikroji situacija, kuri, jau dabar matome, mūsų nenudžiugins.“

Esant mažai prekių pasiūlai ir paklausai, mažoms įmonėms iki 21 proc. padidintas PVM sudarys didžiąją apyvartinių lėšų dalį. Vyriausybės nustatytas avansinis PVM mokėjimas tampa didžiausia problema. Negana to, kad mokestis per trumpą laiką dukart pakeltas, įmonės priverstos mokėti valstybei PVM, išrašydamos kiekvieną sąskaitą, nors pinigų tuo metu jos negauna ir gali būti, jog dalies jų niekada nebeatgaus. Įmonės šiandien priverstos kredituoti valstybę, nors ji pati nesugeba su jomis laiku atsiskaityti. „Daugiau darbo finansų apskaitoje, užšaldomos apyvartinės lėšos, kurios šiuo metu yra labai reikalingos ir kainuoja, – teigia Audrius Leščinskas, UAB „Aibės mažmena“ direktorius. – O valstybei šiuo atveju esame priversti skolinti už „nulį“ procentų. Mūsų tinklas jau pradėjo jausti vėluojančius atsiskaitymus, o laiku nesumokami tinklo narių įsiskolinimai pastaruoju metu stipriai išaugo.“ Prekybos įmonių asociacija nuolat kelia klausimą dėl avansinio PVM mokėjimo atidėjimo, tačiau valdžios atstovai šio gana prasto būdo lopyti šalies biudžetą atsisakyti neketina.