Susitikimų rezultatas – atsiradęs abipusis supratimas

Per pastarąjį mėnesį Prekybos įmonių asociacijos ir prekybos tinklų vadovai susitiko su žemdirbiais, mėsos perdirbimo įmonių atstovais aptarti sudėtingos situacijos. Abiem atvejais sutarta, kad tokie susitikimai yra būtini ir reikia juos rengti periodiškai: prekybininkai aiškiau suvokia žemdirbių galimybes tiekti savo produkciją, o mėsos perdirbimo įmonėms, kaip ir prekybininkams, rūpi pažaboti mėsos produktų įvežimą iš Lenkijos ir nelegalią prekybą jais turguose. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, šiais metais ypač krito mėsos ir mėsos produktų pardavimai – ypač pietiniuose šalies rajonuose. Tam įtakos turėjo ne tik lietuvių „kelionės“ į kaimynų lenkų parduotuves, bet ir labai dideli lenkiškos mėsos kiekiai turguose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis šiemet jau įvežta 38 proc. mėsos gaminių daugiau nei pernai.

Po susitikimo su žemdirbiais pieno gamintojai pradėjo pardavinėti žalią pieną prekybos centruose – jau veikia beveik dešimt tokių vietų; prie kai kurių prekybos centrų ėmė kurtis ūkininkų turgeliai.

Ar visada valgome lietuvišką mėsą

Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Mariaus Busilo, per Lietuvą pradėję keliauti ūkininkų turgeliai nėra tas konkurentas, su kuriuo norėtųsi ir reikėtų stoti į konkurencinę kovą. Kad valstybė palaiko savo šalies gamintojus ir remia ūkininkų turgelius, sveikintina. Šiuo metu svarbu išlikti visiems sąžiningai dirbantiems ūkio subjektams, kad nebūtų suardytas ateities ekonomikos pagrindas. Šią naują besikuriančią sistemą nuo liepos mėnesio įpareigotos prižiūrėti kelios institucijos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, Žemės ūkio rūmai. Tikėtina, kad bus griežtai žiūrima, kas ir kuo prekiauja ir neatsiras dar viena vyriausybės palaiminta nelegali prekybos „sistema“, mažinanti lietuviškos produkcijos vartojimą. Specializuoti ūkininkų turgeliai galėtų būti išeitis žemdirbiams, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pastebėjimu, jau aptinkama požymių, kad prie žemdirbių bando prisišlieti su verslo liudijimais dirbantys perpardavinėtojai.

Ir prekybininkai, ir mėsos perdirbėjai didžiausia problema įvardija turguje prekiaujančiuosius su verslo liudijimais. Ant prekystalių gausu ne tik ispaniškų vaisių, lenkiškų daržovių, bet ir įvežtinių lenkiškų mėsos produktų. Įvertinus tai, kad su verslo liudijimu be kasos aparatų dirbantys asmenys nemoka jokių mokesčių, o jų parduodamų produktų kainos yra mažesnės vos 1-2 litais nei prekybos centruose, nesunkiai galima spėti, kokius nuostolius patiria ne tik žemės ūkio produkcijos augintojai, mėsos perdirbėjai, prekybininkai, bet ir valstybė. VMVT duomenimis, iš visų turgaus prekiautojų tik dešimtadalis yra ūkininkai, prekiaujantys savais mėsos gaminiais. Likę 90 proc. su verslo liudijimais dirbantys asmenys, kurie skelbia, kad parduoda lietuvišką mėsą, tačiau kilmės dokumentų dažiausiai neturi. Tokius jų žodžius paneigia VMVT informacija, kurioje skelbiama, kad į Lietuvą įvežama 57 proc. kiaulienos ir jos gaminių, o vietoje pagaminama tik 43 proc. Be to, kiaulių eksportas auga labai sparčiai, per 2008 metus jis padvigubėjo, palyginti su 2007 metais. Tad iš minėto kiekio nemaža dalis net nepasiekia lietuvių stalo. Lietuviškos mėsos reikia ieškoti su žiburiu, tačiau paradoksas – turguose beveik visi paklausti parduoda „ tik lietuvišką“ produkciją. Kasmet auga ir pirkėjų skundų dėl turguose pirktų nekokybiškų mėsos gaminių. Per penkis šių metų mėnesiu VMVT jau užregistravo 60 skundų. Ne kiekvienas apsigavęs pirkėjas puola skųstis, todėl tikėtina, kad tokių atvejų yra keliskart daugiau.

Atsiskaitymo terminai aktualūs visiems

Seimui imantis svarstyti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, vertėtų gerai įvertinti aplinkybę, kad griežtinamas atsiskaitymo terminas gali dar labiau sustabdyti prekių ir pinigų judėjimą. Prekybininkai, neparduodantys produktų dėl sumažėjusios paklausos, nenorės atsiskaityti avansu ir mažins užsakymus tiekėjams. Šie dėl to gali būti priversti mažinti gamybą, o tai gali sukelti atleidimų bangą, kuri atsigręš į pradžią – dar labiau mažėjantį vartojimą. Ir visą šią įvykių seką vainikuos vis mažėjančios įplaukos į valstybės biudžetą.

Nemažai „tobulintinų“ įstatymų jau laukia savo eilės. Į ją norima įrašyti dar vieną. Per pastarąjį pusmetį LR Seimo skubos tvarka priimti ir pataisų laukiantys įstatymai gerokai „iššlavė“ valstybės biudžetą, kurį pripildyti gali tik laisvai veikiantis verslas, didėjanti gyventojų perkamoji galia, augantis vartojimas.