Turguje lenkiškos prekės stebuklingai virsta lietuviškomis

Visiems aktuali problema – lenkiškos mėsos produkcijos „virtimas“ lietuviška mūsų šalies turguose. Importuoti mėsos produktus iš kaimyninės šalies ir juos pardavinėti turguje žymiai mažesnėmis kainomis skatina Lenkijoje taikomas labai mažas (šviežiai mėsai – 3 proc., o galutinei produkcijai – 7 proc.) pridėtinės vertės mokestis. Kai produkcija importuojama legaliai, galutinis PVM susilygina su taikomu Lietuvoje, tačiau pastebimas ne vienas atvejis, kai turgaus prekeiviai, dangstydamiesi verslo liudijimais ir ūkininkų pažymėjimais, naudojasi įstatymu, leidžiančiu nemokėti PVM. Be to, prekiaujant Lietuvos gamintojų produkcija, iki šiol buvo nebūtina tai nurodyti, todėl dažnai lenkiška mėsa buvo pateikiama kaip lietuviška nenurodant jos kilmės šalies. Kaip teigia Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Gintautas Kniukšta, turguose ūkininkų, kurie patys auginana galvijus ir gamina mėsos gaminius yra tik vienas kitas, likusieji yra perpardavinėtojai, kurie valstybei nemoka jokių mokesčių. LMPA žiniomis, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl asmenų grupės, į Lietuvą iš Lenkijos gabenusios apie 180 tonų kiaulienos skerdienos, kuri be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų buvo parduodama Vilniaus apskrityje registruotiems ūkio subjektams.

Akcijos tampa kasdienybe

Tiek perdirbėjai, tiek ir prekybininkai sutinka, kad pirkėjai priprato prie nuolat rengiamų prekybinių akcijų ir jose aktyviai dalyvauja. Kartais keliamas klausimas, ar vis labiau populiarėjantys prekių ženklai, tokie kaip: „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. nedaro įtakos sumažėjusiai kokybiškų lietuviškų prekių paklausai. Kaip teigia UAB MAXIMA komercijos direktorius Skirmantas Nevidomskis, šiame laikotarpyje tai tik vienas iš būdų įtikti pirkėjui, kurio perkamoji galia labai sumažėjusi. „Sutinku, kad pigieji prekės ženklai sudaro konkurenciją brangesniems mėsos produktams, tačiau savo kokybe jie nenusileidžia,“ – sakė S. Nevidomskis.

Tokia taktika – galimas priešnuodis apsipirkinėjimui Lenkijoje. S. Nevidomskis sakė, kad apyvartos drastiškai krenta visuose tinkluose, todėl ieškoma įvairiausių būdų pritraukti pirkėjus. Tai normali konkurencinė kova. Prekybininkai bando rinktis mažesnę blogybę iš dviejų galimų – stengdamiesi užkirsti kelią lenkiškų prekių invazijai į Lietuvos rinką, jie suteikia galimybę savo šalies Mėsos perdirbimo įmonėms. „Visus gaminius su „Maxima“ prekės ženklu gaminame Lietuvoje. Stengiamės, kad darbo turėtų mūsų šalies įmonės. Tokie gaminiai kainuoja panašiai kaip ir lenkiška produkcija, tad manau, kad geriau toks sprendimas, negu didelis lenkiškų gaminių importas “ – teigia UAB „MAXIMA“ komercijos direktorius.

Kasos aparatai turgavietėse ir didesnės baudos pažeidėjams

                      LMPA duomenimis nelegali prekyba turguose lenkiška produkcija vis didėja. Nuolatos pažeidinėjami maisto saugos reikalavimai, vartotojai skundžiasi dėl prekių kilmės ir kokybės neatitikimo skelbiamai ir iš tikrųjų esančiai. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba vien per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 71 vartotojo skundą dėl maisto sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų turgavietėse. Su tokia nelegalia prekyba jau pradėta kovoti atkreipiant visuomenės dėmesį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia specialius patikrinimus.

                Per 2009 m. I pusmetį apskričių, miestų ir rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliko 488 patikrinimus turgavietėse. Iš jų – 120 planiniai ir 368 neplaniniai. Pažeidimų rasta 43 proc. visų tikrintų vietų.

                Daugiausia rasta ne pagal taisykles suženklintų maisto produktų (27 proc.): klaidingai nurodyta maisto produkto kilmės šalis, pateikta nepilna informacija kainų nurodymo etiketėje, produktas realizuojamas be ženklinimo etiketės. Bendri higienos pažeidimai sudarė 18 proc.

                „Kovoti su maisto saugos ir kokybės reikalavimų neatitinkančia prekyba mėsos gaminiais turgavietėse yra sunku, tačiau negalima leisti piktnaudžiauti esama padėtimi, – įspėja G. Kniukšta. - LMPA siūlo iš naujo inicijuoti kasos aparatų įvedimą turgavietėse bei didinti baudas už pažeidimus prekyvietėse.“

Mėsos mažiausiai parduodama pietinėje Lietuvoje

Anot Gintauto Kniukštos, šiemet mėsos sektorius jau prarado apie 20 proc. pajamų. Svarbiausios priežastys yra padidėjęs  PVM, nelegali prekyba turgavietėse bei padidėjęs pigesnių lenkiškų mėsos bei jos gaminių importas. Mažėjant lietuvių perkamajai galiai gamintojai turi arba mažinti produkcijos kainas, arba atleisti dalį darbuotojų, kad būtų išlaikyta pelno pusiausvyra. „Mažinam kainas, bet norint pagaminti aukštos kokybės produktą, tenka tai daryti darbuotojų atlyginimų sąskaita, – sakė Virginijus Kantauskas, UAB „Utenos mėsa“ gen. direktorius. – Privalome naudoti kokybišką žaliavą, o ji nepinga.“