Po pusmečio LR Seimas vėl grįžta prie Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto. Grįžta, kad dar kartą pamatytų ankstesnės ir dabartinės LR Vyriausybių pateiktas išvadas – „nepritarti“; Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą – „nepritarti“; Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos poziciją – „nepritarti“; Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonei – „nepritarti“.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikė neigiamas išvadas dėl rinkos dalies ribojimo nuo 40 iki 30 proc. yra jį apibūdino kaip populistinį sprendimą, galintį turėti neigiamų pasekmių, seimūnai, regis, prarado gebėjimą girdėti. Peršasi išvada, kad Seimui nereikia institucijų, teikiančių išvadas ir rekomendacijas dėl priimamų teisės aktų, įstatymų pataisų. Kadangi seimūnams protingi patarimai nereikalingi, tai gal šiuo sunkiu laiku, kai paskelbtas visuotinio taupymo vajus, paleiskime patarėjus, departamentus, komisijas, institutus – sutaupysime ne viena šimtą milijonų litų. O gal priežastis kita? Gal laukiama „paskatinimo“, kuris dažnai lemia, kurį mygtuką spausti balstuojant – „taip“ ar „ne“?

Jau tada, kai pataisas ėmė svarstyti praėjusios kadencijos LR Seimo Ekonomikos komitetas, kilo vienintelis klausimas: ar valstybės ekonominę politiką formuojantys vyrai yra kompetetingi spręsti ir reglamentuoti šalies verslo visuomenės veiklą? Konkurencijos įstatymo pataisas, ribojančias mažmeninės prekybos plėtrą, kritikavo ir kritikuoja ne tik teisininkai ir ekonomistai – su jomis nesutinka ir vartotojų organizacijų atstovai. Situaciją puikiai iliustruoja Prancūzijos pavyzdys. Ten vyksta mažmeninės rinkos liberalizavimas, nes buvę per griežti suvaržymai paskatino kainų augimą.

Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius sako, kad Lietuvoje konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje tikrai yra labai didelė ir aštri, nes rinka nėra beribė. Todėl prekybininkai kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, o pagrindinė priemonė šiuo metu yra prekės kaina.

Praktika rodo, kad visada vertinama ne tik konkretaus ūkio subjekto rinkos dalis, bet ir rinkos struktūra, jos dalių pasiskirstymas tarp konkurentų, įėjimo į rinką kliūtys. Jei yra keletas stiprių rinkos dalyvių, ūkio subjektas nelaikomas užimančiu dominuojančią padėtį, net jei jo rinkos dalis viršija 40 proc. Kartu užimdami sąlyginai didelę rinkos dalį, jie priversti konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais rinkos dalyviais.

Galima suprasti, kad dabartinis Seimas nepasitiki 2004-2008 m. kadencijos Vyriausybės išvadomis, tačiau jis turėtų pasikliauti pačių suformuotos vyriausybės ir pavaldžių departamentų, ekspertų nuomone, kurie taip pat kritikuoja siūlomas įstatymo pataisas.