Š.m. kovo 27 d. įvyko Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik Asociacijos nariai, bet ir keletas LR Seimo ir Vyriausybės atstovų, kitų svečių.  Susirinkimo metu  konstatuota, kad priimant įstatymus, pažeidžiančius laisvos prekybos principus, normali prekybos sektoriaus veikla paralyžiuojama. Statistikos departamento atliekamo prekybos ir maitinimo įmonių tyrimo išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta  sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 29,8 procento.

Visuotinio susirinkimo dalyviai išklausė LPĮA vykdančiojo direktoriaus Mariaus Busilo metinę ataskaitą. Joje buvo pateikti per praėjusius metus vykdyti svarbiausi darbai, projektai, nagrinėti įstatymų projektai, jiems teikti pasiūlymai. Diskusijų metu buvo atsakyta į klausimus, aptarta situacija prekybos sektoriuje, objektyvios ir subjektvios priežastys, lėmusios dabartinę jo būklę.

M. Busilas pranešime trumpai apžvelgė per ataskaitinį laikotarpį nagrinėtus įstatymus, Asociacijos atstovavimo nariams ir įvairiose darbo grupėse veiklą, bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, įvykdytus projektus.

Per praėjusius 2008 m. Asociacija išnagrinėjo 15 įstatymų ar jų pataisų projektų, teikė pasiūlymus jų rengėjams, kad dienos šviesos nepasiektų nelogiški, prieštaraujantys ekonominei logikai, rinkos taisykles laužantys ar vartotojų teises pažeidžiantys  įstatymai. Vieni iš aktualiausių ir daugiausiai diskusijų sukėlę buvo Kainų įstatymo papildymo, dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, konkurencinių sąlygų, darbo kodekso pakeitimo įstatymų projektai. Per praėjusius metus LR Vyriausybei buvo pateikta 17 pasiūlymų rengiamiems norminiams aktams. Daugiau nei į pusę pasiūlymų buvo atsižvelgta priimant įstatymus, projektai pakoreguoti. (Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas, Darbo Kodekso 193 ir 194 str. pakeitimo įstatymo projektas, Įmonių nesąžiningų veiksmų ribojimo projektas, Konkurencijos įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo projektas ir kt.) 

Ataskaitiniame susirinkime išrinkta ir nauja Asociacijos taryba, kurią sudaro Artūras Afanasenka (UAB „BMS“ valdybos pirmininkas), Gintaras Jasinskas (UAB MAXIMA LT generalinis direktorius), Liutauras Čiurlys (UAB „Norfos mažmena“ generalinis direktorius), Rimantas Perveneckas (AB „Apranga“ generalinis direktorius) ir Tony Holmberg (UAB „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius). Tarybos pirmininkas bus išrinktas per artimiausiu metu įvyksiantį Tarybos posėdį. Vykdančiojo direktoriaus pareigas toliau eina Marius Busilas.  

 Susirinkusiems pranešimą skaitė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jis pabrėžė, kad prekyba 2007-2008 m. buvusi antra pagal dydį šaka, sukurianti daugiausiai pridėtinės vertės, 17 proc., šiemet skaičiuoja 22 proc. kritusią apyvartą.

Analitiko teigimu, pastaraisiais metais darbo užmokestis prekyboje sparčiai augo, o darbo našumas mažėjo. 2007 m. sudaręs 7,4 proc., 2008 m. krito iki 6,2 proc. Šiuo metu, kai net prekyba maistu sumažėjo 13 proc., darbuotojų prekyboje jau yra per daug. Susirinkime buvo išsakyta mintis, kad norint išlaikyti darbo vietas ir neatleisti sunkmetį išgyvenančių žmonių, Asociacija turėtų tartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad būtų leidžiama sudaryti lankstesnį darbo grafiką ir  valandų skaičių. Lanksčiau dirbdami, darbdaviai galėtų išlaikyti didesnį darbo vietų skaičių. 

 R. Rudzkis kritikavo netinkamą vyriausybės strategiją didinant akcizus ir pelno mokestį, nes tai ne tik apsunkina Lietuvos įmones, bet ir atstumia užsienio investuotojus. Jis taip pat užsiminė, kad JAV prezidento B. Obamos vyriausybės skiriamos lėšos stabilizuoja bankų sektorių, todėl galima rudeniop tikėtis finansų sektoriaus atsigavimo ženklų. O jeigu Lietuva iki to laiko dar sugebės pašalinti biurokratines kliūtis verslui ir pakeisti investicinę aplinką, didelė tikimybė, kad atsivertų kelias ir investicijoms. Tai mūsų šaliai labai svarbu, nes 2008 m. į Lietuvą atėjo tik 1,6 proc. užsienio investicijų.

LR Ūkio viceministras Rimantas Žylius pasisakė prieš antkainių įstatymą. „Prekyba – tai rinka, kuri pati save reguliuoja ir  veikia sinchroniškai su visu šalies gyvenimu, todėl jai nereikia primesti reguliuojančių įstatymų,“ – sakė viceministras. Prieš pasisakė ir Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, teigdamas, kad kaina – tai svarbiausias konkurencijos tarp prekybos įmonių įrankis, o konkuruodami kainomis prekybininkai priverčia ir gamintojus pasitempti. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pripažino, kad Kainų įstatymas nėra tobulas, nes buvo pateiktas praėjusioje kadencijoje, o šioje be diskusijų priimtas.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičiaus pasiūlė prekybininkams su žemdirbiais daugiau kalbėtis ir taip rasti abiem pusėm naudingų ir palankių sprendimų.

Naudodamiesi proga, kad visuotiniame susirinkime dalyvauja LR Seimo ir LR Vyriausybės narių, prekybos įmonių atstovai iškėlė šiuo metu aktualiausias sektoriaus problemas, uždavė jiems klausimų. UAB „Morita“ direktorius Vygantas Subačius pabrėžė, kad vyriausybė turėtų padėti palaikyti vartotojų lūkesčius. Jį papildė R. Rudzkis tvirtindamas, kad lūkesčius labiausiai žlugdo nedarbo augimas, todėl valstybė turi skirti didelį dėmesį kovai su bedarbyste, teikti daugiau garantijų, siūlyti lankstesnį darbo grafiką ir pan. Verslui reikia žinoti, kad bus prieinami kreditai, todėl valstybė galėtų teikti garantijas bankams, o nuo bankroto apsaugodama daugiau įmonių, ji surinktų ir daugiau mokesčių.

BMS direktoriaus Artūro Afanasenkos pastebėjimu, prekyba turi būti viena iš remiamų verslo šakų, nes joje dirba maždaug 200 tūkst. žmonių iš darbingų 1,5 milijono Lietuvos gyventojų, todėl jam pasirodė keista, kad šalies valdžios institucijų vadovams prekybos sektorius neatrodo reikšmingas ir jam neskiriamas dėmesys svarstant šalies ekonomikos gelbėjimo planus. UAB „Baldų rojaus“ generalinis direktorius Rimantas Grigaravičius priminė, kad verslo skatinimui vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų.